Šiuolaikinė telekomunikacija. I dalis

        Nuo to laiko kai 1876 metais A. Grehamas Bellas išrado telefoną daugelis nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be fiksuoto ar mobilaus ryšio telekomunikacijų. Praėjo daugiau nei 130 metų nuo pasaulį apvertusio įvykio. Per tą laikotarpį pasikeitė išties nemažai, rinkoje vis labiau dominuoja išmanieji telefonai, internetinės paslaugos, didelis technologijų progresas akivaizdus ir jo teikiamą naudą bei pasekmes jaučia visi. Apie šiuolaikines telekomunikacijų sistemas, skambučių valdymą bei signalizaciją – šiame trumpų straipsnių cikle.

(De)montuojam Hp Pavilion dv5

Netyčia išpylus kavą ar arbatą ant kompiuterio klaviatūros viskas dar gali baigtis laimingai. Pakaktų gerai išplauti ir išvalyti, tačiau, jei tas kompiuteris yra nešiojamas, tai pasekmės gali būti dar baisesnės. Tokio nuotykio visada reikia laukti, kai šalia puodelis karšto ar šalto gėrimo. Ši istorija kaip tik apie tai, jog teko akis į akį susipažinti su tokia situacija ir gan skubiai likviduoti paties atliktas išdaigas. Be to, senokai norėjau išardyti nešiojamą kompiuterį, pravalyti dulkes, pažiūrėti ir patikrinti tokią kompaktišką konstrukciją. Proga pasitaikė, todėl šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip išardyti HP Pavilion dv5 nešiojamą kompiuterį.

Elektroninės skaityklės ir ekranų technologijos

                Knygos yra didelė visos žmonijos kultūros dalis, skatinanti ne tik žodyno, fantazijos, bet ir žmogaus protinių bei kūrybinių galimybių lavinimą. Daugelis knygas skaito laisvalaikio praleidimui, pramogai ar tiesiog savišvietos, erudicijos tobulinimo tikslais. Perskaityti gerą knygą – tikrai puiki investicija. Šiandien vis dažniau kalbama apie tradicinių knygų pakeitimą skaitmeninėmis, apie elektroninių knygų skaitytuvus ir perėjimą prie tokio mobilumo, kai su savimi galima turėti tūkstančius knygų bet kurioje vietoje. Apie skaitmenines knygas, jų istoriją, elektronines skaitykles ir jose naudojamas technologijas dabar ir pakalbėsime šiame straipsnyje.

Mikrokontrolerių programavimas

Mikrokontroleriai – viena iš plačiausiai ir labiausiai tobulinamų „advanced“ elektronikos sričių. Kai diskretiniais elementais sudėtinga realizuoti reikiamas sistemos funkcijas – pereinama būtent prie jų. Kam konstruoti dvejetainį skaičių sumatorių, daugybos įrenginį ar pan. iš šimtų diskretinių komponentų (tokių entuziastų vis dar atsiranda), jei tą patį gali atlikti nesudėtingas 8/16/32-bitų mini procesorius, be to sutaupoma vietos? Ne paslaptis, kad lanksčios, didelės ar sudėtingos sistemos nebeapsieina be šių mini procesorių. Pažvelkime į juos iš arčiau bei susipažinkime su vienos iš geriausiai žinomos kompanijos "Atmel" ATmega mikrokontrolerio programavimu.

Garso lygio indikatorius/ VU meter

Kai nusibosta kiekvienos dienos monotonija ir yra šiek tiek laiko, reiškia metas paeksperimentuoti. Šįkart nutariau pagilinti elektronikos žinias ir sukonstruoti ką nors veikiančio, be to reikia papildyti hardware skiltį, kadangi ji vis dar tuščia. Idėjų visada yra, tačiau kažką daryti nuo 0 iki galutinio daikto elektronikos mėgėjui yra ypač sudėtinga, geriau remtis pavyzdžiais. Laimei yra tokios svetainės kaip elektronika.lt, kurios rašo ne tik naujausią informaciją apie IT įvykius, bet svarbiausia - apie elektroniką. Schemų skiltyje kiekvienas ras sau įdomių dalykų paeksperimentavimui. Aš taip pat išsirinkau ir nusprendžiau pasigaminti paprastą garso lygio indikatorių - VU meter. Kaip man sekėsi ir kas iš to gavosi – viskas aprašyta toliau.

Web programavimo technologijos

                Web jau daugeliui nebe naujiena ir kiekvienas daug maž bent kažką yra girdėjęs apie stebuklingą žodį “internetas” arba tokių, kurie dar nieko apie tai negirdėjo – darosi mažuma(pvz. gentys Afrikoje). Interneto svetainės, portalai, blogai, soc.tinklai etc. kasdien pateikia daugybę informacijos, dar daugiau šiukšlių. Technologijų leidžiančių internete „suktis“ informaciniams ir kitokiems Web puslapiams yra daugybė. Nusprendžiau, jog laikas pakalbėti ir padaryti trumpą intro apie plačiausiai paplitusias, geriausiai žinomas priemones Web puslapiams kurti. Niekam ne paslaptis, jog dinaminis šiandienos puslapių turinys kaip tik ir generuojamas šiomis priemonėmis. Manau, kiekvienam, kartais besidominčiam Web programavimu (ypač dirbantiems toje srityje), būtų puiku išmanyti ar bent pačiupinėti daugelį šių technologijų, praplėsti akiratį ir pažiūrėti į tą patį dalyką iš skirtingos perspektyvos. Trumpai susipažinsime su alternatyviomis PHP, ASP .NET, Java JSP, Python technologijomis Web puslapių programavimui. Toliau tikiuosi, jog šio straipsnelio skaitytojas yra susipažinęs bent su HTML ir puslapių kūrimu. Jei ne, nebėda – pagrindų visada galima išmokti www.w3schools.com.

Spyruoklių ir virvių fizika(spring/rope-physics)

                Praeitą kartą panagrinėjome paprasčiausią kietų kūnų fizikos simuliacijos metodą, kai bandėme parašyti lengvasvorį (lightweight) fizikos varikliuką. Šįkart pritaikant tuos pačius principus ir nieko daug nekeičiant pridėsime dar papildomo interaktyvumo mūsų kurtai simuliacijai naudojant – spyruokles (spring physics). Šiame straipsnelyje pagvildensime kaip praktiškai pasinaudoti Huko dėsniu (Hooke‘s Law) kuriant akiai patrauklius efektus. Spyruoklės galima dažnai sutikti ten, kur net galbūt neįsivaizduojate joms esant, pavyzdžiui – virvių ir drabužių simuliacijai, minkštiems kūnams (soft-bodies) – žėlė ir pan. Taip pat naudojant tas pačias spyruokles galima spręsti tą pačią kolizijų atsako problemą (collision response). Ilgą laiką spyruoklės ir minkštų kūnų simuliacija buvo naudojama labai saikingai dėl per mažų skaičiavimo pajėgumų, o šiandien – vis dažniau pastebimos žaidimuose ir demonstracijose. Na, mažiau kalbų – daugiau darbų, bandom pasigilinti.