ODROID-U2 mikrokompiuteris

Prieš daugiau nei metus teko rašyti apie mikrokompiuterių platformas. Tuomet analizavom nemažai galimų variantų. Kartas nuo karto vis atnaujinu tą straipsnį, petiekdamas naujausią informaciją, nors šioje rinkoje viskas greitai keičiasi. Tada berašydamas susigundžiau perspektyvia Odroid-U2 sistema ir užsisakiau tiesiai šį kompiuteriuką iš P.Korėjos. Jo kelias iki manęs nebuvo lengvas, bet pavyko jį gauti dar 2013 kovo mėnesį. Per daugiau nei metus laiko nemažai nuveikiau bebandydamas šį gaminį - todėl nusprendžiau, kad pagaliau jau laikas visais atradimais, sėkmėmis ir nesėkmėmis pasidalinti, bet apie viską nuo pradžių.

Arduino IDE - Atmega32, bootloader ir branduolio modifikavimas

Elektronikos mėgėjai ir kiti susidūrę su Arduino žino, jog tai lanksti prototipavimo
platforma. Pradedantiesiems su mikrovaldikliais - galbūt pirmoji pažintis. Begalės prirašytų bibliotekų įvairiems jutikliams ir projektams labai patrauklios naudojimui. Viskas su ja gerai, kol dirbama su ATmega168 ar ATmega328 ar panašiais mikrovaldikliais. Problema iškyla jeigu norime, kad Arduino dirbtų su nestandartiniais (ne Arduino) modeliais, pavyzdžiui - Atmega32. Išvadų skaičius, išvadų funkcijos pradeda skirtis. Laimei Arduino IDE yra lankstus įrankis ir apie tai kūrėjai tikrai pagalvojo. Reikia tik teisingai susikonfigūruoti šį įrankį ir jį prisitaikyti savo reikmėms. Šiame straipsnyje butent ir pakalbėsime apie Arduino pritaikymą dirbti su Atmega32 bei analogiškai kitais Atmel mikrovaldikliais.

USART Atmega mikrokontroleriuose

Komunikacijai tarp elektronikos įrenginių naudojami įvairiausi protokolai - I2C/TWI, SPI, PCI, USB ir t.t. Vienas iš populiariausių ir labiausiai paplitusių mikrokontrolerių tarpe - USART (angl. universal synchronous-asynchronous receiver/transmitter) arba UART. Apie jį jau daug visur prirašyta ir nesunku rasti pavyzdžių internete. Jo paplitimą ir pripažinimą lėmė tai, jog jis nesudėtingas, puikiai leidžia emuliuoti terminalo funkcijas, palaiko pilnavertę dvipusę (angl. full duplex) komunikaciją vienu metu, o signalizacija vykdoma naudojant dvi ryšio linijas-laidus. RS-232 (arba COM) modemuose ir senuose spausdintuvuose yra puikus jo panaudojimo pavyzdys. Šiame straipsnelyje pabandysime išmokti (o gal pakartoti), kaip taikyti jį praktiškai Atmega mikrokontroleriams, apžvelgsime svarbiausius taikymo niuansus.

USB programatorius – USBasp

Vis dažniau kompiuteriuose COM ir LPT jungtys yra nebeįtraukiamos į pagrindinę komplektaciją. Nors ir yra labai mėgiamos elektronikos entuziastų dėl savo paprastumo, tačiau tampa vis didesne retenybe. Valdyti prietaisus ar programuoti mikrokontrolerius tampa sudėtingiau. Tai dar labiau pasireiškia nešiojamuose kompiuteriuose, kuriuose jau senokai dominuoja USB ir kitos sudėtingesnių protokolų jungtys. Ką daryti tokiu atveju, jeigu reikia įrašyti sukompiliuotą programą į mikrokontrolerį, o paprastų priemonių nėra? Šiame straipsnyje pabandysiu į tai atsakyti, panaudojant tą pačią šiuolaikinę komunikavimo jungtį - USB.