Spausdintinių montažinių plokščių (PCB) gamyba namuose

Sudėtingėjant elektronikos projektams tenka spręsti dilemą – kaip kompaktiškai ir efektyviai sujungti diskretinius elektronikos komponentus, sutaupyti vietos? Ne ką svarbiau ir įsiveliančių klaidų skaičius projekte – kuo daugiau komponentų, jungčių – tuo didesnė tikimybė suklysti. Sprendimai jau senokai surasti – schemas projektuoti CAD programomis ir viską po to pervesti į spausdintinių plokščių pavidalą – PCB. Žinoma, turint visus brėžinius galima užsisakyti plokščių gamybą pas profesionalius gamintojus arba PCB gaminti namuose. Atitinkamai pirmuoju atveju kaina ir kokybė bus didesnė, tačiau paprastiems sprendimams – pilnai pakanka viską atlikti patiems. Taigi, šiame straipsniuke – kaip gaminti PCB plokštes namų sąlygomis.

Duomenų perdavimas Atmega mikrokontroleriui per USB

Visur kompiuteriuose vyraujant USB (angl. universal serial bus) jungčiai, kitos, paprastesnės jungtys kaip LPT ir COM tampa tiesiogine to žodžio prasme – atgyvena. Jau neberasime šių jungčių ir nešiojamuose kompiuteriuose, nebent iškrapštysime kokį seną, kuriame dar buvo. Na, kad stacionariose (desktop) darbo vietose vis dar jos dedamos - ne naujiena, bet galbūt jau nebeilgai? Bet kokiu atveju, progresas vyksta ir toliau jos galų gale liks tik reliktu - istorija. Problema su USB ta, jog sudėtingiau tiesiogiai prijungti išorinę įrangą kaip Atmega ar PIC mikrovaldiklius. Programuoti mikrovaldiklius per COM jau bandėme. Taip pat apžvelgėme, kaip tai būtų galima padaryti naudojant USBasp, tačiau būtų gerai mokėti perduoti duomenis per USB bei valdyti kompiuteriu tą prijungtą įrangą. Derinti mikrovaldiklių programas nėra pats lengviausias užsiėmimas, ypač jei programa blogai veikia, papildoma išvedama informacija kompiuterio ekrane visada praverčia aiškinantis galimus sutrikimus. Mokytis 500 puslapių USB specifikacijos nesinori. Kurti specializuotą techninę įrangą galima, bet ekonomiškumo ir laiko požiūriu – neverta. Galbūt yra kokių altvernatyvų? Šiame straipsnyje kaip tik ir bandysime tai išsiaiškinti bei išmokti, kaip perduoti ir gauti duomenis šią populiariąją USB sąsają į/iš Atmega mikrovaldiklio panaudojant minimalų skaičių diskretinių elektronikos komponentų.

Mikrokontrolerių programavimas

Mikrokontroleriai – viena iš plačiausiai ir labiausiai tobulinamų „advanced“ elektronikos sričių. Kai diskretiniais elementais sudėtinga realizuoti reikiamas sistemos funkcijas – pereinama būtent prie jų. Kam konstruoti dvejetainį skaičių sumatorių, daugybos įrenginį ar pan. iš šimtų diskretinių komponentų (tokių entuziastų vis dar atsiranda), jei tą patį gali atlikti nesudėtingas 8/16/32-bitų mini procesorius, be to sutaupoma vietos? Ne paslaptis, kad lanksčios, didelės ar sudėtingos sistemos nebeapsieina be šių mini procesorių. Pažvelkime į juos iš arčiau bei susipažinkime su vienos iš geriausiai žinomos kompanijos "Atmel" ATmega mikrokontrolerio programavimu.

Garso lygio indikatorius/ VU meter

Kai nusibosta kiekvienos dienos monotonija ir yra šiek tiek laiko, reiškia metas paeksperimentuoti. Šįkart nutariau pagilinti elektronikos žinias ir sukonstruoti ką nors veikiančio, be to reikia papildyti hardware skiltį, kadangi ji vis dar tuščia. Idėjų visada yra, tačiau kažką daryti nuo 0 iki galutinio daikto elektronikos mėgėjui yra ypač sudėtinga, geriau remtis pavyzdžiais. Laimei yra tokios svetainės kaip elektronika.lt, kurios rašo ne tik naujausią informaciją apie IT įvykius, bet svarbiausia - apie elektroniką. Schemų skiltyje kiekvienas ras sau įdomių dalykų paeksperimentavimui. Aš taip pat išsirinkau ir nusprendžiau pasigaminti paprastą garso lygio indikatorių - VU meter. Kaip man sekėsi ir kas iš to gavosi – viskas aprašyta toliau.