Elektroninės skaityklės ir ekranų technologijos

                Knygos yra didelė visos žmonijos kultūros dalis, skatinanti ne tik žodyno, fantazijos, bet ir žmogaus protinių bei kūrybinių galimybių lavinimą. Daugelis knygas skaito laisvalaikio praleidimui, pramogai ar tiesiog savišvietos, erudicijos tobulinimo tikslais. Perskaityti gerą knygą – tikrai puiki investicija. Šiandien vis dažniau kalbama apie tradicinių knygų pakeitimą skaitmeninėmis, apie elektroninių knygų skaitytuvus ir perėjimą prie tokio mobilumo, kai su savimi galima turėti tūkstančius knygų bet kurioje vietoje. Apie skaitmenines knygas, jų istoriją, elektronines skaitykles ir jose naudojamas technologijas dabar ir pakalbėsime šiame straipsnyje.

I. Istorija

                Skaitmeninė knygų era prasidėjo palyginus dar visai neseniai – prieš daugiau nei 40 metų. 1971 metais Maiklas S.Hartas suskaitmenino pirmąją knygą, tai buvo JAV Nepriklausomybės deklaracija. Internetas tapo atviras, globalus knygų platinimo ir skleidimo šaltinis. Nuo to laiko atsirado įvairių knygų skaitmeninimo projektų, tokių kaip Guttenberg, kurie leidžia nemokamai atsisiųsti daugiau nei 33 000 knygų ir skaityti įvairaus žanro literatūrą. 

Guttenberg projekto knygų skaičius

Į šią sferą įsitraukus Google, atsirado „Google books“ ir kiti panašūs projektai, leidžiantys skaityti knygas internete. Tuo pačiu verta paminėti ir 2008 metais Google sukūrtą šiuolaikinę popierinių knygų ir spaudos skaitmenizavimo priemonę – Google ReCaptcha, kurią pritaikė ir šiandien intensyviai naudoja daugelis internetinių sistemų. ReCaptcha unikali tuo, jog padeda efektyviai ir su dideliu tikslumu internete atskirti tikrus vartotojus nuo robotų programų (panaudojant CAPTCHA mechanizmą) bei tuo pačiu metu žmogui leisdama atlikti naudingą darbą – skaitmeninti senas knygas. Kitas skaitmeninę erą liudijantis faktas buvo parodytas dar 2000 metais, kai skaitmeniniu formatu platinama S.Kingo knyga “Kulkos greičiu” parodė didelį skaitytojų susidomėjimą. Per pirmąsias 24h buvo parsisiųsta daugiau nei 400 000 šios knygos kopijų. Toks išskirtinis tuo metu platinimo būdas ir didžiulis susidomėjimas įrodė, jog skaitmeninė (r)evoliucija vyksta.

Knygų skaitmenizavimo istorija laiko juostoje

II. Situacija

IDPF matomos tendencijos

                Elektroninių knygų skaitymas pagal JAV International Digital Publishing Forum sparčiai populiarėja. Lietuva taip pat neatsilieka nuo šių naujovių, todėl 2008 metai buvo paskelbti skaitymo metais. Nors mūsų šalyje skaitymo mastai nėra didžiuliai, tačiau pagal „GfK CR Baltic“ atliktus tyrimus ir statistinius duomenis yra apie 1.2mln aktyvių skaitytojų, kurie per savaitę paima paskaityti knygą bent vidutiniškai 7.2 val. Tačiau vos tik 30% visų skaitytojų perskaito daugiau nei 3 knygas per metus, o daugiau nei 15 knygų – tik 10% visų skaitytojų. Taip pat vis mažiau žmonių ryžtasi kažką daugiau perskaityti nei naujienas internete ar laikraščiuose. Vis dėlto pastebėta, jog grožinę literatūrą moterys skaito dažniau nei vyrai. Mažas skaitymo susidomėjimas sąlygojamas įvairių aspektų pradedant gyvenimo būdu ir pan., tačiau dažniausiai pasitaikančios priežastys yra brangios knygos, nesusiformavę šeimos skaitymo įpročiai, laiko trūkumas, sunkumai atsirinkti tinkamą ir įdomią knygą dėl didelės pasiūlos bei galimybė visada rasti įdomesnių užsiėmimų. Manoma, kad patogesnį skaitymą galima atrasti iš naujo panaudojus šiuolaikines priemones ar technologijas.

III. Elektroninės skaityklės

Įvairių skaityklių netrūksta

                Vis dėlto skaitymo įpročiai keičiasi kartu su technologijomis. Atsirandus elektroninėms knygoms, pasirodo ir elektroniniai prietaisai joms skaityti – elektroninės skaityklės. Pirmosios skaityklės pavadinimu „Rocketbook“ bei „Softbook“ pasirodė dar 1998m. ir davė startą tolimesniam jų vystymui. Po to sekė virtinė įvairių analogiškų ir kitų gaminių. Na ir 2007 metais pasaulį išvydo gerai žinomasi JAV Amazon Kindle su tuo metu daugiau nei 90 000 prieinamų knygų. 

Šie skaitymo prietaisai paremti „elektroninio rašalo“ E-ink technologija išrasta dar 1997 metais MIT Media laboratorijose. E-ink paremti ekranai turi daug patrauklių savybių kaip galimybė tekstą visą laiką išlaikyti ekrane nenaudojant energijos, pats ekranas yra gana atsparus deformacijai, o energija naudojama tik tuomet, kai reikia pakeisti rodomą turinį. Tokios technologijos išradimas atvėrė duris ir galimybes gaminti prietaisus, kuriuos reikia labai retai krauti ir kurie idealiai tinka knygų skaitymui. Palyginimu, e-ink ekrano energijos sąnaudos tėra vos tik 0.1W, tuo tarpu analogiško šiuolaikinio kompiuterio monitoriaus LCD ekrano vidutinė naudojama galia yra 16.1W, t.y. apie 160 kartų daugiau. Dabartiniu metu daug įmonių gamina skaitykles su e-ink ekranais: Sony, Amazon, Pocketbook, Hanvon, Onyx, Asus ir kt. Jos siūlo įvairių dydžių(nuo 6”iki 11.5”) ir specifikacijų skaitykles.

                   Akivaizdu, kad elektroninė skaityklė turi daug privalumų – mažiau varginamos akys, nei skaitant iš įprastinio kompiuterio LCD ekrano, ilgiau nereikia krauti – savaitę ar dvi (priklausomai nuo naudojimo intensyvumo), daug literatūros prieinamos internete skaitmeniniu pavidalu, kai kurios skaityklės turi liečiamą ekraną ir leidžia užsirašyti ekrane pastabas, be to nereikia namuose kaupti makulatūros(saugoma gamta!) bei skaityklės atmintyje telpa tūkstančiai knygų, o pats įrenginys yra mobilus ir galima visada turėti su savimi. Vis dėlto daiktų be trūkumų nebūna ir pažėrus tiek privalumų, visada galima atrasti nemažai trūkumų. Kad ir kokia bebūtų skaityklė, ji vis tiek bus sunkesnė nei popieriaus lapas, o didelių skaityklių svoris (~500 gramų) gana gerai pasijaučia laikant jas rankose ir ilgai skaitant. Susidomėjimą jomis ir galimybę įsigyti vis dar mažina aukštos jų kainos, nedidelis spalvų juoda-balta kontrastas (dažniausiai 16 lygių), todėl ekranas nėra toks baltas (labiau pilkšvas) nei, kad įprastinio popieriaus lapo. Ekranai vis dar negali atvaizduoti spalvotų vaizdų ar rodyti video įrašų, tačiau jau judama link to ir pirmieji žingsniai šią kryptimi jau daromi. Verčiant puslapius yra tam tikras uždelsimo laikas(apie 1-2 sek.), kol puslapis perverčiamas/perpiešiamas ir šis laikas dažniausiai priklauso nuo skaityklės procesoriaus pajėgumų. Žinoma, yra daug pasisakančių, kad skaityklė niekada nepakeis tikros popierinės knygos, jei ne fiziškai, tai bent jau morališkai – dalis tiesos tame tikrai yra.

IV. Ekranų technologijos

Technologijų trejetukas

                Elektroninio rašalo ekranas yra pagrindinė ir svarbiausia bet kurios skaityklės sudedamoji dalis. Rinkoje egzistuoja trys stambiausios ekranų gamybos įmonės ir jų technologijos: E-ink su Vizplex, Pearl, Triton technologijomis, toliau Sipix su Sipix bei Qualcomm su Mirasol technologija. Juodai-baltų ekranų technologijos labai panašios, tačiau dabar kuriamų spalvotų ekranų koncepcijos jau gana ženkliai skiriasi.

Vizplex technologija

E-ink pradėjusi su Vizplex ekranais ir įsitvirtinusi rinkoje patobulino technologiją ir pristatė E-ink Pearl geresnio kontrasto ekranus, kurie pirmąkart panaudoti Amazon Kindle gaminiuose. Vizplex ir Pearl ekranai paremti mikro-kapsulių taškine technologija. Toks ekranas sudarytas iš labai daug mažų permatomų kapsulių (kapsulė=pikselis), kurių viduje yra juodų neigiamai įelektrintų ir baltų teigiamai įelektrintų dalelių. Priklausomai nuo įelektrinimo poliariškumo tarp kapsulės, juodos ir baltos dalelės yra paskirstomos ir pritraukiamos prie paviršiaus arba dugno. Kuo daugiau dalelių prie paviršiaus, tuo tamsesnė atrodo ta ekrano vieta ir atvirkščiai.

E-ink Pearl technologija

E-ink Triton – tai nauja spalvotų ekranų technologija, kuri remiasi panašiu principu kaip ir prieš tai. Tik šiuo atveju vienas pikselis yra sudarytas iš 4 kapsulių. Trys kapsulės yra po RGB tipo filtru, o kita po įprastiniu juodai-baltu. Akivaizdu, kad siekiant išlaikyti tokį pačią ekrano rezoliuciją pikseliais ekrano tankis turėjo keturis kartus išaugti. Ši technologija dar visai nauja, gaminami nauji gaminiai, tačiau vis dar spalvų kontrastas nėra toks geras ir spalvos atrodo gana išblukusios.

MEMS elementų pikselis

Triton technologija

Sipix įmonė konkuruojanti su E-ink taip pat pateikė savo elektroninio rašalo variantą. Principas labai panašus į E-ink, tačiau vietoj permatomų kapsulių yra naudojamos juodo skysčio kapsulės su baltomis dalelėmis. Technologija būtų analogiška, tačiau panaudotos juodos kapsulės padaro ekraną tamsesnį ir mažiau patrauklų akiai nei E-ink. Gaminių su šia technologija yra nemažai – vienas iš pavyzdžių Asus DR900.

Sipix technologija

Qualcomm įmonė, gerai žinoma kaip mobiliųjų technologijų gamintoja, išrado naują ekranų technologiją Mirasol. Ši technologija yra sparti ir jau įgalina žiūrėti video įrašus. Pats ekranas naudoja interferencinį principą. Vienas ekrano pikselis yra sudarytas iš 3 MEMS(mikromechaninių) elementų. Vienas elementas turi dvi plokšteles, kurios priklausomai nuo įelektrinimo gali susispausti arba praretėti taip sudarydamos oro tarpą tarp plokštelių. Šviesa patekusi į elementą atsispindi nuo viršutinės plokštelės, o nuo apatinės plokštelės taip pat tik išeina šiek tiek „pavėlavusi“ – ekrano paviršiuje dėl interferencijos reiškinio susidaro tam tikra spalva. Panašiai kaip muilo burbulo paviršiuje atsirandančios spalvos. Vienas iš šio ekrano trūkumų – kol kas mažas matymo kampas.   

Mirasol technologija

Interferencija ant muilo burbulo

V. Patarimai perkant

                Jei daug skaitote arba norimų knygų galite rasti tik e-formatu, atsibodo sėdėti prie kompiuterio, pirkti knygas ar nebėra vietos joms laikyti namuose, o gal tiesiog norite išbandyti ką nors naujo, tai galbūt pats laikas pasidomėti e-skaityklėmis?

                Prieš perkant skaityklę visada verta pasidomėti naujienomis, technologijomis ir palyginti įvairius analogiškus variantus. Svarbiausia įsitikinti, ar tikrai skaityklė yra reikalinga, kadangi kainos vis dar „kandžiojasi“. Taip pat apsispręsti, kokio funkcionalumo reikia – galbūt užtenka tik skaityti ar norima ir liečiamo ekrano su užrašų galimybės. Taip pat skaityklės dydis tampa labai svarbus, jei ketinama ją nešiotis su savimi, t.y. norima mobilaus prietaiso, todėl greičiausiai dideli skaityklių variantai nėra tam priimtini vien dėl savo gabaritų. Šešių, septynių, aštuonių colių skaityklės tinkamiausias variantas mobilumui išlaikyti, be to puikiai tinka grožinei literatūrai skaityti. Norint geresnės grafikų, dokumentų ir techninės literatūros kokybės – didelė skaityklė labai praverčia.

Knygų formatai

                Verta pasidomėti ir kokius knygų formatus tenka skaityti. Elektroninės knygos palaiko labai daug įvairių knygų formatų. Labiausiai paplitę EPUB, FB, TXT grožinei literatūrai, PDF, DJVU, DOC, CHM, HTML – dokumentų formatai. Ne visos skaityklės sugeba atvaizduoti PDF failus, tačiau daugelis tą sugeba padaryti tikrai gerai. DOC formatų palaikymas gali būti labai prastas, todėl gali tekti juos konvertuoti į PDF ir pan. Taip pat per daug neverta susidomėti interneto naršymo galimybe skaityklėje, kadangi tam jos tikrai kol kas nepritaikytos tiek programų tiek funkcionalumo atžvilgiu, Web puslapio atvertimas ir naršymas gali tapti sudėtingas vien dėl ilgo ekrano atnaujinimo laiko ir pan.  

                Taipogi tam tikra alternatyva e-skaityklėms yra planšetiniai kompiuteriai, tačiau nereikia apsigauti susidūrus ar išgirdus lyginimų, jog planšetiniai kompiuteriai tolygūs elektroninei skaityklei, nes tai netiesa. Visu pirma, planšetiniai kompiuteriai naudoja visiškai kitą ekrano technologiją – LCD, kuri pasižymi savybėmis priešingomis e-rašalo ekranams, todėl negali būti vadinami skaityklėmis iš principo. Naudoja žymiai daugiau energijos, vaizdas neišlieka ekrane, reikia apšvietimo iš apačios, dažniau reikia krauti ir yra skirtos daugiau interneto naršymui ar kitam darbui. Taigi tai - du skirtingi dalykai. Vis dėlto verta pasidomėti abiem, kadangi daug įdomių dalykų siūlo tiek vienas tiek kitas, o technologijos nepaliauja tobulėti.