Prieš porą mėnesių prisireikė papildomos vietos/disko atsarginėms kopijoms ir šiaip įvairiems failams, kurie bereikalingai riogso nešiojamo kompiuterio diske. Apsvarstymai - ieškoti stalinio ar nešiojamo HDD baigėsi tuo, jog į rankas pakliuvo HGST Touro Pro 1TB diskas. Pažvelkime, kas jame gero iš arčiau.
Touro Pro diskas kaip ir kiti 2.5" formato diskai yra nešiojamo (ne desktop) tipo, todėl papildomo maitinimo nereikalauja ir puikiai užtenka tiekiamos galios iš USB porto. Pats disko dydis paėmus į ranką panašus į išmanųjį telefoną, tik gerokai platesnis (žr. palyginimą su popieriniu banknotu). Yra dvi skirtingos disko versijos - Pro ir ne Pro. Pro versijoje vietoj 5200rpm įdėta 7200rpm laikmena, kas turėtų užtikrinti spartesnį darbą ir pats korpusas vietoj matinio paviršiaus turi blizgų. Disko gamintojas HGST man asmeniškai nelabai žinoma ar girdėta Western Digital dukterinė įmonė. Kaip ir daugelis nešiojamų HDD jis pritaikytas USB 3.0 ir pateikiamas su atitinkamu laidu. Disko storis - 14.5mm. Nors HGST suteikia 3 GB debesies failų talpyklos nemokamai, manęs pernelyg nesudomino šis pasiūlymas.
Iš dizaino pusės diskas atrodo gražiai - blizgus paviršius, sidabro spalvos šonas (iPhone kopijavimas akivaizdus), tačiau naudoti nėra itin geras jau vien dėl to, jog renka pirštų atspaudus ir tepliojasi. Taip pat padėjus diską ant šiurkštesnio paviršiaus ir pastūmus, iškart braižosi korpusas - taigi, už didesnį RPM gaunate korpuso problemas. Išpakavus laikmeną turime vartotojo vadovą, USB 3.0 į micro USB B tipo laidą (pilnai suderinamas su USB 2.0). Kaip ir visi gamintojai HGST nepatingėjo įrašyti papildomos programinės įrangos gamykloje - kadangi ji nereikalinga, tai pradžioje diską teko suformatuoti iš naujo.
Taigi, prijungus ir porą dienų panaudojus nieko blogo nepastebėjau - dirba tyliai, pridėjus ranką jaučiasi silpna vibracija dėl disko sukimosi korpuso viduje. Kadangi diskas pritaikytas veikti horizontalioje padėtyje, tai paverčiant vertikaliai ir vėl atgal girdisi plokštelių ir skaitymo galvutės susilietimo aštresnis garsas. Taigi - išvada, jog kratyti nepatartina :)
Kadangi turbūt jau išpasakojau visus įspūdžius, tai pabandykim pasižiūrėti, kokiais greičiais atliekamas įrašymas ir skaitymas. Paėmiau keletą populiarių HDD tikrinimo programų ir praleidau testus.
Gaila, bet neturiu galimybės išbandyti dabar USB 3.0 veikimo, tad teks tenkintis USB 2.0 palyginimais testuose.
Programų vaizdai po testų toliau.
Na, iš testų matyti, jog maksimalus skaitymo greitis naudojant USB 2.0 - 34MB/s, rašymo - 27MB/s. Tą patį patvirtina visos programos. Taip pat akivaizdu, jog 64KB buferio pilnai užtenka maksimaliai disko spartai pasiekti, nes toliau didinant skaitymo/rašymo buferio dydį, sparta nebekinta. Žinoma, būtų įdomu išbandyti ir su USB 3.0, tačiau gal tai pavyks padaryti ateityje. Sparta turetų būti bent 2-3x didesnė.
Taigi, diskas nei nustebino nei labai pradžiugino, turi savo minusų (korpusas), bet svarbu atlieka savo darbą. Tai tiek trumpai šiam kartui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą