Galaxy SII atrišimas - SIM network unlock

Būna taip, jog po Android telefono programinės įrangos atnaujinimo telefonas vėl tampa pririštas prie konkretaus operatoriaus. Tai pasireiškia tuo, jog įjungus telefoną išlieka ir veikia visos funkcijos išskyrus skambinimą ir SMS rašymą, be to, gali būti prašoma net tinklo atrakinimo kodo. Telefonas negali naudoti kitų operatorių SIM kortelių ir negali prisijungti prie mūsų pageidaujamo operatoriaus tinklo. Šiame straipsniuke peržiūrėsime metodus ir įrankius, kurie plačiai naudojami šios apsaugos pašalinimui. Šiame demo bandysime atrakinti/atrišti Galaxy SII telefoną su Android 4.1.2 XWLSD versija.

USART Atmega mikrokontroleriuose

Komunikacijai tarp elektronikos įrenginių naudojami įvairiausi protokolai - I2C/TWI, SPI, PCI, USB ir t.t. Vienas iš populiariausių ir labiausiai paplitusių mikrokontrolerių tarpe - USART (angl. universal synchronous-asynchronous receiver/transmitter) arba UART. Apie jį jau daug visur prirašyta ir nesunku rasti pavyzdžių internete. Jo paplitimą ir pripažinimą lėmė tai, jog jis nesudėtingas, puikiai leidžia emuliuoti terminalo funkcijas, palaiko pilnavertę dvipusę (angl. full duplex) komunikaciją vienu metu, o signalizacija vykdoma naudojant dvi ryšio linijas-laidus. RS-232 (arba COM) modemuose ir senuose spausdintuvuose yra puikus jo panaudojimo pavyzdys. Šiame straipsnelyje pabandysime išmokti (o gal pakartoti), kaip taikyti jį praktiškai Atmega mikrokontroleriams, apžvelgsime svarbiausius taikymo niuansus.

Mikrokompiuterių platformos - kaip pasirinkti?

2012 metus galima pavadinti revoliuciniais (mini/mikro)kompiuterių (angl. single-board computer) pasaulyje. Revoliucijos esmė – aktyvus proveržis šioje srityje ir masinis vartotojų susidomėjimas pigiais rinkos gaminiais. Pagaliau gamintojai sugalvojo ne tik naujausius ir sparčiausius mikrokompiuterius panaudoti išmaniuosiuose telefonuose, bet ir įprastiems skaičiavimams atlikti, kompiuterizacijai, edukacijos tikslams ar tiesiog DIY (angl. do it yourself) - būtent taip gimė kreditinės kortelės ir mažesnio dydžio mikro kompiuterinės platformos. Ypač šiomis naujovėmis džiaugiasi DIY auditorija, kadangi atsiveria galimybės realizuoti dar sudėtingesnius projektus. Dabartiniu metu siūloma daug įvairių gaminių ir svarbiausi jų skirtumai - techninės specifikacijos ir kaina. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie egzistuojančius sprendimus ir palyginsime jų privalumus bei trūkumus.

Spausdintinių montažinių plokščių (PCB) gamyba namuose

Sudėtingėjant elektronikos projektams tenka spręsti dilemą – kaip kompaktiškai ir efektyviai sujungti diskretinius elektronikos komponentus, sutaupyti vietos? Ne ką svarbiau ir įsiveliančių klaidų skaičius projekte – kuo daugiau komponentų, jungčių – tuo didesnė tikimybė suklysti. Sprendimai jau senokai surasti – schemas projektuoti CAD programomis ir viską po to pervesti į spausdintinių plokščių pavidalą – PCB. Žinoma, turint visus brėžinius galima užsisakyti plokščių gamybą pas profesionalius gamintojus arba PCB gaminti namuose. Atitinkamai pirmuoju atveju kaina ir kokybė bus didesnė, tačiau paprastiems sprendimams – pilnai pakanka viską atlikti patiems. Taigi, šiame straipsniuke – kaip gaminti PCB plokštes namų sąlygomis.

Duomenų perdavimas Atmega mikrokontroleriui per USB

Visur kompiuteriuose vyraujant USB (angl. universal serial bus) jungčiai, kitos, paprastesnės jungtys kaip LPT ir COM tampa tiesiogine to žodžio prasme – atgyvena. Jau neberasime šių jungčių ir nešiojamuose kompiuteriuose, nebent iškrapštysime kokį seną, kuriame dar buvo. Na, kad stacionariose (desktop) darbo vietose vis dar jos dedamos - ne naujiena, bet galbūt jau nebeilgai? Bet kokiu atveju, progresas vyksta ir toliau jos galų gale liks tik reliktu - istorija. Problema su USB ta, jog sudėtingiau tiesiogiai prijungti išorinę įrangą kaip Atmega ar PIC mikrovaldiklius. Programuoti mikrovaldiklius per COM jau bandėme. Taip pat apžvelgėme, kaip tai būtų galima padaryti naudojant USBasp, tačiau būtų gerai mokėti perduoti duomenis per USB bei valdyti kompiuteriu tą prijungtą įrangą. Derinti mikrovaldiklių programas nėra pats lengviausias užsiėmimas, ypač jei programa blogai veikia, papildoma išvedama informacija kompiuterio ekrane visada praverčia aiškinantis galimus sutrikimus. Mokytis 500 puslapių USB specifikacijos nesinori. Kurti specializuotą techninę įrangą galima, bet ekonomiškumo ir laiko požiūriu – neverta. Galbūt yra kokių altvernatyvų? Šiame straipsnyje kaip tik ir bandysime tai išsiaiškinti bei išmokti, kaip perduoti ir gauti duomenis šią populiariąją USB sąsają į/iš Atmega mikrovaldiklio panaudojant minimalų skaičių diskretinių elektronikos komponentų.

Echolokacija naudojant HC-SR04 ultragarso sensorių bei Atmega

Vienas iš įdomesnių garso taikymo būdų – atstumui nustatyti, t.y. echolokacija. Išsiuntus garso signalą iki objekto ir užregistravus jo grįžtantį aidą galime apskaičiuoti ir atstumą iki to objekto. Elementarus fizikos kursas. Tereikia fiksuoti šiuos laiko momentus, žinoti garso greitį aplinkoje ir atstumą bus galima apskaičiuoti. Tokiais metodais naudojasi ir kai kurie gyvūnai gamtoje, pavyzdžiui, šikšnosparniai ar delfinai pasitelkdami ultragarsą. Kalbant apie elektroniką, įmanoma įsigyti pigius ultragarso modulius, skirtus atstumui iki objektų matuoti. Šįkart kaip tik apie tokius taikymus ir pakalbėsime analizuodami HC-SR04 sensorių.

USB programatorius – USBasp

Vis dažniau kompiuteriuose COM ir LPT jungtys yra nebeįtraukiamos į pagrindinę komplektaciją. Nors ir yra labai mėgiamos elektronikos entuziastų dėl savo paprastumo, tačiau tampa vis didesne retenybe. Valdyti prietaisus ar programuoti mikrokontrolerius tampa sudėtingiau. Tai dar labiau pasireiškia nešiojamuose kompiuteriuose, kuriuose jau senokai dominuoja USB ir kitos sudėtingesnių protokolų jungtys. Ką daryti tokiu atveju, jeigu reikia įrašyti sukompiliuotą programą į mikrokontrolerį, o paprastų priemonių nėra? Šiame straipsnyje pabandysiu į tai atsakyti, panaudojant tą pačią šiuolaikinę komunikavimo jungtį - USB.